išmiegamųjų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

išmiegamųjų (es. l. neveik. dlv., įvard. f. vyr. g. dgs. kilm., įvard. f. mot. g. dgs. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. išmiegamas, mot. g. išmiegama
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išmiegamas	išmiegami	išmiegama	išmiegamos	išmiegama	-
kilm.	išmiegamo	išmiegamų	išmiegamos	išmiegamų	-	-
naud.	išmiegamam	išmiegamiems	išmiegamai	išmiegamoms	-	-
gal.	išmiegamą	išmiegamus	išmiegamą	išmiegamas	-	-
įnag.	išmiegamu	išmiegamais	išmiegama	išmiegamomis	-	-
viet.	išmiegamame	išmiegamuose	išmiegamoje	išmiegamose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išmiegamasis	išmiegamieji	išmiegamoji	išmiegamosios	-	-
kilm.	išmiegamojo	išmiegamųjų	išmiegamosios	išmiegamųjų	-	-
naud.	išmiegamajam	išmiegamiesiems	išmiegamajai	išmiegamosioms	-	-
gal.	išmiegamąjį	išmiegamuosius	išmiegamąją	išmiegamąsias	-	-
įnag.	išmiegamuoju	išmiegamaisiais	išmiegamąja	išmiegamosiomis	-	-
viet.	išmiegamajame	išmiegamuosiuose	išmiegamojoje	išmiegamosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. išmiegamas, mot. g. išmiegama.
• Skiemenys: iš-mie-ga-mų-jų

išmiegamųjų

1. tas, kurį išmiega

Etimologija

<= išmiegoti, išmiega, išmiegojo <= iš- + miegoti, miega, miegojo

---