išmiegosimąja

 Lietuvių kalba

Dalyvis

išmiegosimąja (būs. l. neveik. dlv., įvard. f. mot. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. išmiegosimas, mot. g. išmiegosima
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išmiegosimas	išmiegosimi	išmiegosima	išmiegosimos	išmiegosima	-
kilm.	išmiegosimo	išmiegosimų	išmiegosimos	išmiegosimų	-	-
naud.	išmiegosimam	išmiegosimiems	išmiegosimai	išmiegosimoms	-	-
gal.	išmiegosimą	išmiegosimus	išmiegosimą	išmiegosimas	-	-
įnag.	išmiegosimu	išmiegosimais	išmiegosima	išmiegosimomis	-	-
viet.	išmiegosimame	išmiegosimuose	išmiegosimoje	išmiegosimose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išmiegosimasis	išmiegosimieji	išmiegosimoji	išmiegosimosios	-	-
kilm.	išmiegosimojo	išmiegosimųjų	išmiegosimosios	išmiegosimųjų	-	-
naud.	išmiegosimajam	išmiegosimiesiems	išmiegosimajai	išmiegosimosioms	-	-
gal.	išmiegosimąjį	išmiegosimuosius	išmiegosimąją	išmiegosimąsias	-	-
įnag.	išmiegosimuoju	išmiegosimaisiais	išmiegosimąja	išmiegosimosiomis	-	-
viet.	išmiegosimajame	išmiegosimuosiuose	išmiegosimojoje	išmiegosimosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. išmiegosimas, mot. g. išmiegosima.
• Skiemenys: iš-mie-go-si-mą-ja

išmiegosimąja

1. ta, kurią išmiegos

Etimologija

<= išmiegoti, išmiega, išmiegojo <= iš- + miegoti, miega, miegojo

---