išmiegotinoms

 Lietuvių kalba

Dalyvis

išmiegotinoms (reik. dlv., mot. g. dgs. naud.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. išmiegotinas, mot. g. išmiegotina
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išmiegotinas	išmiegotini	išmiegotina	išmiegotinos	išmiegotina	-
kilm.	išmiegotino	išmiegotinų	išmiegotinos	išmiegotinų	-	-
naud.	išmiegotinam	išmiegotiniems	išmiegotinai	išmiegotinoms	-	-
gal.	išmiegotiną	išmiegotinus	išmiegotiną	išmiegotinas	-	-
įnag.	išmiegotinu	išmiegotinais	išmiegotina	išmiegotinomis	-	-
viet.	išmiegotiname	išmiegotinuose	išmiegotinoje	išmiegotinose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išmiegotinasis	išmiegotinieji	išmiegotinoji	išmiegotinosios	-	-
kilm.	išmiegotinojo	išmiegotinųjų	išmiegotinosios	išmiegotinųjų	-	-
naud.	išmiegotinajam	išmiegotiniesiems	išmiegotinajai	išmiegotinosioms	-	-
gal.	išmiegotinąjį	išmiegotinuosius	išmiegotinąją	išmiegotinąsias	-	-
įnag.	išmiegotinuoju	išmiegotinaisiais	išmiegotinąja	išmiegotinosiomis	-	-
viet.	išmiegotinajame	išmiegotinuosiuose	išmiegotinojoje	išmiegotinosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. išmiegotinas, mot. g. išmiegotina.
• Skiemenys: iš-mie-go-ti-noms

išmiegotinoms

1. ta, dėl kurios reikia išmiegoti

Etimologija

<= išmiegoti, išmiega, išmiegojo <= iš- + miegoti, miega, miegojo

---