išnakvojusiąja

 Lietuvių kalba

Dalyvis

išnakvojusiąja (būt. k. l. veik. dlv., įvard. f. mot. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. išnakvojęs, mot. g. išnakvojusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išnakvojęs	išnakvoję	išnakvojusi, išnakvojus	išnakvojusios	-	išnakvoję
kilm.	išnakvojusio	išnakvojusių	išnakvojusios	išnakvojusių	-	-
naud.	išnakvojusiam	išnakvojusiems	išnakvojusiai	išnakvojusioms	-	-
gal.	išnakvojusį	išnakvojusius	išnakvojusią	išnakvojusias	-	-
įnag.	išnakvojusiu	išnakvojusiais	išnakvojusia	išnakvojusiomis	-	-
viet.	išnakvojusiame	išnakvojusiuose	išnakvojusioje	išnakvojusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išnakvojusysis	išnakvojusieji	išnakvojusioji	išnakvojusiosios	-	-
kilm.	išnakvojusiojo	išnakvojusiųjų	išnakvojusiosios	išnakvojusiųjų	-	-
naud.	išnakvojusiajam	išnakvojusiesiems	išnakvojusiajai	išnakvojusiosioms	-	-
gal.	išnakvojusįjį	išnakvojusiuosius	išnakvojusiąją	išnakvojusiąsias	-	-
įnag.	išnakvojusiuoju	išnakvojusiaisiais	išnakvojusiąja	išnakvojusiosiomis	-	-
viet.	išnakvojusiajame	išnakvojusiuosiuose	išnakvojusiojoje	išnakvojusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. išnakvojęs, mot. g. išnakvojusi.
• Skiemenys: iš-nak-vo-ju-sią-ja

išnakvojusiąja

1. ta, kuri išnakvojo

Etimologija

<= išnakvoti, išnakvoja, išnakvojo <= iš- + nakvoti, nakvoja, nakvojo

---