išnakvotinos

 Lietuvių kalba

Dalyvis

išnakvotinos (reik. dlv., mot. g. vns. kilm., mot. g. dgs. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. išnakvotinas, mot. g. išnakvotina
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išnakvotinas	išnakvotini	išnakvotina	išnakvotinos	išnakvotina	-
kilm.	išnakvotino	išnakvotinų	išnakvotinos	išnakvotinų	-	-
naud.	išnakvotinam	išnakvotiniems	išnakvotinai	išnakvotinoms	-	-
gal.	išnakvotiną	išnakvotinus	išnakvotiną	išnakvotinas	-	-
įnag.	išnakvotinu	išnakvotinais	išnakvotina	išnakvotinomis	-	-
viet.	išnakvotiname	išnakvotinuose	išnakvotinoje	išnakvotinose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išnakvotinasis	išnakvotinieji	išnakvotinoji	išnakvotinosios	-	-
kilm.	išnakvotinojo	išnakvotinųjų	išnakvotinosios	išnakvotinųjų	-	-
naud.	išnakvotinajam	išnakvotiniesiems	išnakvotinajai	išnakvotinosioms	-	-
gal.	išnakvotinąjį	išnakvotinuosius	išnakvotinąją	išnakvotinąsias	-	-
įnag.	išnakvotinuoju	išnakvotinaisiais	išnakvotinąja	išnakvotinosiomis	-	-
viet.	išnakvotinajame	išnakvotinuosiuose	išnakvotinojoje	išnakvotinosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. išnakvotinas, mot. g. išnakvotina.
• Skiemenys: iš-nak-vo-ti-nos

išnakvotinos

1. ta, dėl kurios reikia išnakvoti

Etimologija

<= išnakvoti, išnakvoja, išnakvojo <= iš- + nakvoti, nakvoja, nakvojo

---