išpūsdavęs

 Lietuvių kalba

Dalyvis

išpūsdavęs (būt. d. l. veik. dlv., vyr. g. pagr. f., vyr. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. išpūsdavęs, mot. g. išpūsdavusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išpūsdavęs	išpūsdavę	išpūsdavusi, išpūsdavus	išpūsdavusios	-	išpūsdavę
kilm.	išpūsdavusio	išpūsdavusių	išpūsdavusios	išpūsdavusių	-	-
naud.	išpūsdavusiam	išpūsdavusiems	išpūsdavusiai	išpūsdavusioms	-	-
gal.	išpūsdavusį	išpūsdavusius	išpūsdavusią	išpūsdavusias	-	-
įnag.	išpūsdavusiu	išpūsdavusiais	išpūsdavusia	išpūsdavusiomis	-	-
viet.	išpūsdavusiame	išpūsdavusiuose	išpūsdavusioje	išpūsdavusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išpūsdavusysis	išpūsdavusieji	išpūsdavusioji	išpūsdavusiosios	-	-
kilm.	išpūsdavusiojo	išpūsdavusiųjų	išpūsdavusiosios	išpūsdavusiųjų	-	-
naud.	išpūsdavusiajam	išpūsdavusiesiems	išpūsdavusiajai	išpūsdavusiosioms	-	-
gal.	išpūsdavusįjį	išpūsdavusiuosius	išpūsdavusiąją	išpūsdavusiąsias	-	-
įnag.	išpūsdavusiuoju	išpūsdavusiaisiais	išpūsdavusiąja	išpūsdavusiosiomis	-	-
viet.	išpūsdavusiajame	išpūsdavusiuosiuose	išpūsdavusiojoje	išpūsdavusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. mot. g. išpūsdavusi.
• Skiemenys: iš-pūs-da-vęs

išpūsdavęs

1. tas, kuris išpūsdavo

Etimologija

<= išpūsti, išpučia, išpūtė

---