Veiksmažodis; pagrindinės formos: išpūsti, išpučia, išpūtė
|
---|
Tiesioginė nuosaka
|
---|
|
Esamasis
|
Būtasis kartinis
|
Būtasis dažninis
|
Būsimasis
|
---|
aš
|
išpučiu
|
išpūčiau
|
išpūsdavau
|
išpūsiu
|
tu
|
išputi
|
išpūtei
|
išpūsdavai
|
išpūsi
|
jis, ji
|
išpučia
|
išpūtė
|
išpūsdavo
|
išpūs
|
mes
|
išpučiame, išpučiam
|
išpūtėme, išpūtėm
|
išpūsdavome, išpūsdavom
|
išpūsime, išpūsim
|
jūs
|
išpučiate, išpučiat
|
išpūtėte, išpūtėt
|
išpūsdavote, išpūsdavot
|
išpūsite, išpūsit
|
jie, jos
|
išpučia
|
išpūtė
|
išpūsdavo
|
išpūs
|
Tariamoji nuosaka
|
---|
|
Vienaskaita
|
Daugiskaita
|
---|
1 asm.
|
išpūsčiau
|
išpūstumėme, išpūstumėm, išpūstume
|
2 asm.
|
išpūstumei, išpūstum
|
išpūstumėte, išpūstumėt
|
3 asm.
|
išpūstų
|
išpūstų
|
Liepiamoji nuosaka
|
---|
|
Vienaskaita
|
Daugiskaita
|
---|
1 asm.
|
-
|
išpūskime, išpūskim
|
2 asm.
|
išpūski, išpūsk
|
išpūskite, išpūskit
|
3 asm.
|
teišputie, teišpučia
|
teišputie, teišpučia
|
- taip pat žr. es. l. veik. dlv.: išpučiąs, išpučiantis, išpučianti.
- taip pat žr. būt. k. l. veik. dlv.: išpūtęs, išpūtusi.
- taip pat žr. būt. d. l. veik. dlv.: išpūsdavęs, išpūsdavusi.
- taip pat žr. būs. l. veik. dlv.: išpūsiąs, išpūsiantis, išpūsianti.
- taip pat žr. es. l. neveik. dlv.: išpučiamas, išpučiama.
- taip pat žr. būt. l. neveik. dlv.: išpūstas, išpūsta.
- taip pat žr. būs. l. neveik. dlv.: išpūsimas, išpūsima.
- taip pat žr. reik. dlv.: išpūstinas, išpūstina.
- taip pat žr. pdlv.: išpučiant, išpūtus, išpūsdavus, išpūsiant.
- taip pat žr. psdlv.: išpūsdamas, išpūsdama.
- taip pat žr. bdn.: išpūste, išpūstinai.
- Skiemenys: iš-pūs-ti
išpūsti
- pučiant pašalinti
- pučiant ištempti
- Vėjo išpūstos burės. Išpūtė pūslę.
- (prk.) nepagrįstai padidinti; suteikti per didelę reikšmę, perdėti
- Išpūtė užduotį. Išpūsta baimė.
- (šnek.) kurį laiką pamiegoti.
iš- + pūsti, pučia, pūtė
Išvestiniai žodžiai
taisyti
išpūsti
- tas, kurį išpūtė
<= išpūsti, išpučia, išpūtė