išpūstų

Taip pat žr.: išpūstu

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

išpūstų (vks., tar. nuos., vns., 3 asm., tar. nuos., dgs., 3 asm.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: išpūsti, išpučia, išpūtė
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	išpučiu	išpūčiau	išpūsdavau	išpūsiu
tu	išputi	išpūtei	išpūsdavai	išpūsi
jis, ji	išpučia	išpūtė	išpūsdavo	išpūs
mes	išpučiame, išpučiam	išpūtėme, išpūtėm	išpūsdavome, išpūsdavom	išpūsime, išpūsim
jūs	išpučiate, išpučiat	išpūtėte, išpūtėt	išpūsdavote, išpūsdavot	išpūsite, išpūsit
jie, jos	išpučia	išpūtė	išpūsdavo	išpūs
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	išpūsčiau		išpūstumėme, išpūstumėm, išpūstume
2 asm.	išpūstumei, išpūstum		išpūstumėte, išpūstumėt
3 asm.	išpūstų		išpūstų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		išpūskime, išpūskim
2 asm.	išpūski, išpūsk		išpūskite, išpūskit
3 asm.	teišputie, teišpučia		teišputie, teišpučia

• žr. pagr. f. išpūsti, išpučia, išpūtė

---

Dalyvis

išpūstų (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. dgs. kilm., mot. g. dgs. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. išpūstas, mot. g. išpūsta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išpūstas	išpūsti	išpūsta	išpūstos	išpūsta	-
kilm.	išpūsto	išpūstų	išpūstos	išpūstų	-	-
naud.	išpūstam	išpūstiems	išpūstai	išpūstoms	-	-
gal.	išpūstą	išpūstus	išpūstą	išpūstas	-	-
įnag.	išpūstu	išpūstais	išpūsta	išpūstomis	-	-
viet.	išpūstame	išpūstuose	išpūstoje	išpūstose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išpūstasis	išpūstieji	išpūstoji	išpūstosios	-	-
kilm.	išpūstojo	išpūstųjų	išpūstosios	išpūstųjų	-	-
naud.	išpūstajam	išpūstiesiems	išpūstajai	išpūstosioms	-	-
gal.	išpūstąjį	išpūstuosius	išpūstąją	išpūstąsias	-	-
įnag.	išpūstuoju	išpūstaisiais	išpūstąja	išpūstosiomis	-	-
viet.	išpūstajame	išpūstuosiuose	išpūstojoje	išpūstosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. išpūstas, mot. g. išpūsta.
• Skiemenys: iš-pūs-tų

išpūstų

1. tas, kurį išpūtė

Etimologija

<= išpūsti, išpučia, išpūtė

---