išrašantiem

 Lietuvių kalba

Dalyvis

išrašantiem (es. l. veik. dlv., vyr. g. dgs. naud.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. išrašantis, mot. g. išrašanti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išrašąs, išrašantis	išrašą, išrašantys	išrašanti	išrašančios	-	išrašą
kilm.	išrašančio	išrašančių	išrašančios	išrašančių	-	-
naud.	išrašančiam	išrašantiems, išrašantiem	išrašančiai	išrašančioms, išrašančiom	-	-
gal.	išrašantį	išrašančius	išrašančią	išrašančias	-	-
įnag.	išrašančiu	išrašančiais	išrašančia	išrašančiomis	-	-
viet.	išrašančiame, išrašančiam	išrašančiuose, išrašančiuos	išrašančioje, išrašančioj	išrašančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išrašantysis	išrašantieji	išrašančioji	išrašančiosios	-	-
kilm.	išrašančiojo	išrašančiųjų	išrašančiosios	išrašančiųjų	-	-
naud.	išrašančiajam	išrašantiesiems	išrašančiajai	išrašančiosioms	-	-
gal.	išrašantįjį	išrašančiuosius	išrašančiąją	išrašančiąsias	-	-
įnag.	išrašančiuoju	išrašančiaisiais	išrašančiąja	išrašančiosiomis	-	-
viet.	išrašančiajame	išrašančiuosiuose	išrašančiojoje	išrašančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. išrašantis, mot. g. išrašanti.
• Skiemenys: iš-ra-šan-tiem

išrašantiem

1. tas, kuris išrašo

Etimologija

<= išrašyti, išrašo, išrašė <= iš- + rašyti, rašo, rašė

---