išsijaudinsimąja

 Lietuvių kalba

Dalyvis

išsijaudinsimąja (būs. l. neveik. dlv., įvard. f. mot. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. išsijaudinsimas, mot. g. išsijaudinsima
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išsijaudinsimas	išsijaudinsimi	išsijaudinsima	išsijaudinsimos	išsijaudinsima	-
kilm.	išsijaudinsimo	išsijaudinsimų	išsijaudinsimos	išsijaudinsimų	-	-
naud.	išsijaudinsimam	išsijaudinsimiems	išsijaudinsimai	išsijaudinsimoms	-	-
gal.	išsijaudinsimą	išsijaudinsimus	išsijaudinsimą	išsijaudinsimas	-	-
įnag.	išsijaudinsimu	išsijaudinsimais	išsijaudinsima	išsijaudinsimomis	-	-
viet.	išsijaudinsimame	išsijaudinsimuose	išsijaudinsimoje	išsijaudinsimose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išsijaudinsimasis	išsijaudinsimieji	išsijaudinsimoji	išsijaudinsimosios	-	-
kilm.	išsijaudinsimojo	išsijaudinsimųjų	išsijaudinsimosios	išsijaudinsimųjų	-	-
naud.	išsijaudinsimajam	išsijaudinsimiesiems	išsijaudinsimajai	išsijaudinsimosioms	-	-
gal.	išsijaudinsimąjį	išsijaudinsimuosius	išsijaudinsimąją	išsijaudinsimąsias	-	-
įnag.	išsijaudinsimuoju	išsijaudinsimaisiais	išsijaudinsimąja	išsijaudinsimosiomis	-	-
viet.	išsijaudinsimajame	išsijaudinsimuosiuose	išsijaudinsimojoje	išsijaudinsimosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. išsijaudinsimas, mot. g. išsijaudinsima.
• Skiemenys: iš-si-jau-din-si-mą-ja

išsijaudinsimąja

1. ta, kurią išsijaudins

Etimologija

<= išsijaudinti, išsijaudina, išsijaudino <= iš- + sangrž. si- + jaudinti, jaudina, jaudino

---