išsikiltinuoju

 Lietuvių kalba

Dalyvis

išsikiltinuoju (reik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. išsikiltinas, mot. g. išsikiltina
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išsikiltinas	išsikiltini	išsikiltina	išsikiltinos	išsikiltina	-
kilm.	išsikiltino	išsikiltinų	išsikiltinos	išsikiltinų	-	-
naud.	išsikiltinam	išsikiltiniems	išsikiltinai	išsikiltinoms	-	-
gal.	išsikiltiną	išsikiltinus	išsikiltiną	išsikiltinas	-	-
įnag.	išsikiltinu	išsikiltinais	išsikiltina	išsikiltinomis	-	-
viet.	išsikiltiname	išsikiltinuose	išsikiltinoje	išsikiltinose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išsikiltinasis	išsikiltinieji	išsikiltinoji	išsikiltinosios	-	-
kilm.	išsikiltinojo	išsikiltinųjų	išsikiltinosios	išsikiltinųjų	-	-
naud.	išsikiltinajam	išsikiltiniesiems	išsikiltinajai	išsikiltinosioms	-	-
gal.	išsikiltinąjį	išsikiltinuosius	išsikiltinąją	išsikiltinąsias	-	-
įnag.	išsikiltinuoju	išsikiltinaisiais	išsikiltinąja	išsikiltinosiomis	-	-
viet.	išsikiltinajame	išsikiltinuosiuose	išsikiltinojoje	išsikiltinosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. išsikiltinas, mot. g. išsikiltina.
• Skiemenys: iš-si-kil-ti-nuo-ju

išsikiltinuoju

1. tas, dėl kurio reikia išsikilti

Etimologija

<= išsikilti, išsikyla, išsikilo <= iš- + sangrž. si- + kilti, kyla, kilo

---