išsikiltu

 Lietuvių kalba

Dalyvis

išsikiltu (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. išsikiltas, mot. g. išsikilta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išsikiltas	išsikilti	išsikilta	išsikiltos	išsikilta	-
kilm.	išsikilto	išsikiltų	išsikiltos	išsikiltų	-	-
naud.	išsikiltam	išsikiltiems	išsikiltai	išsikiltoms	-	-
gal.	išsikiltą	išsikiltus	išsikiltą	išsikiltas	-	-
įnag.	išsikiltu	išsikiltais	išsikilta	išsikiltomis	-	-
viet.	išsikiltame	išsikiltuose	išsikiltoje	išsikiltose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išsikiltasis	išsikiltieji	išsikiltoji	išsikiltosios	-	-
kilm.	išsikiltojo	išsikiltųjų	išsikiltosios	išsikiltųjų	-	-
naud.	išsikiltajam	išsikiltiesiems	išsikiltajai	išsikiltosioms	-	-
gal.	išsikiltąjį	išsikiltuosius	išsikiltąją	išsikiltąsias	-	-
įnag.	išsikiltuoju	išsikiltaisiais	išsikiltąja	išsikiltosiomis	-	-
viet.	išsikiltajame	išsikiltuosiuose	išsikiltojoje	išsikiltosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. išsikiltas, mot. g. išsikilta.
• Skiemenys: iš-si-kil-tu

išsikiltu

1. tas, kurį išsikilo

Etimologija

<= išsikilti, išsikyla, išsikilo <= iš- + sangrž. si- + kilti, kyla, kilo

---