išsikilusiojo

 Lietuvių kalba

Dalyvis

išsikilusiojo (būt. k. l. veik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. išsikilęs, mot. g. išsikilusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išsikilęs	išsikilę	išsikilusi, išsikilus	išsikilusios	-	išsikilę
kilm.	išsikilusio	išsikilusių	išsikilusios	išsikilusių	-	-
naud.	išsikilusiam	išsikilusiems	išsikilusiai	išsikilusioms	-	-
gal.	išsikilusį	išsikilusius	išsikilusią	išsikilusias	-	-
įnag.	išsikilusiu	išsikilusiais	išsikilusia	išsikilusiomis	-	-
viet.	išsikilusiame	išsikilusiuose	išsikilusioje	išsikilusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išsikilusysis	išsikilusieji	išsikilusioji	išsikilusiosios	-	-
kilm.	išsikilusiojo	išsikilusiųjų	išsikilusiosios	išsikilusiųjų	-	-
naud.	išsikilusiajam	išsikilusiesiems	išsikilusiajai	išsikilusiosioms	-	-
gal.	išsikilusįjį	išsikilusiuosius	išsikilusiąją	išsikilusiąsias	-	-
įnag.	išsikilusiuoju	išsikilusiaisiais	išsikilusiąja	išsikilusiosiomis	-	-
viet.	išsikilusiajame	išsikilusiuosiuose	išsikilusiojoje	išsikilusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. išsikilęs, mot. g. išsikilusi.
• Skiemenys: iš-si-ki-lu-sio-jo

išsikilusiojo

1. tas, kuris išsikilo

Etimologija

<= išsikilti, išsikyla, išsikilo <= iš- + sangrž. si- + kilti, kyla, kilo

---