išsimąstytojas

 Lietuvių kalba

Daiktavardis

išsimąstytojas (dkt., vyr. g., pagr. f., vns. vard.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: išsimąstytojas
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išsimąstytojas	išsimąstytojai
kilm.	išsimąstytojo	išsimąstytojų
naud.	išsimąstytojui	išsimąstytojams
gal.	išsimąstytoją	išsimąstytojus
įnag.	išsimąstytoju	išsimąstytojais
viet.	išsimąstytojuje	išsimąstytojuose
šauksm.	išsimąstytojau	išsimąstytojai

• Skiemenys: iš-si-mąs-ty-to-jas
• Taip pat žr. pagr. f. mot. g. išsimąstytoja.

išsimąstytojas

1. tas, kuris išsimąsto

Etimologija

<= išsimąstyti, išsimąsto, išsimąstė <= iš- + sangrž. si- + mąstyti, mąsto, mąstė

Vertimai

  išsimąstytojas: bendrai

---

Daiktavardis

išsimąstytojas (dkt., mot. g., dgs. gal.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: išsimąstytoja
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išsimąstytoja	išsimąstytojos
kilm.	išsimąstytojos	išsimąstytojų
naud.	išsimąstytojai	išsimąstytojoms
gal.	išsimąstytoją	išsimąstytojas
įnag.	išsimąstytoja	išsimąstytojomis
viet.	išsimąstytojoje	išsimąstytojose
šauksm.	išsimąstytoja	išsimąstytojos

• Skiemenys: iš-si-mąs-ty-to-jas
• žr. pagr. f. išsimąstytoja
• Taip pat žr. pagr. f. vyr. g. išsimąstytojas.

išsimąstytojas

1. ta, kuri išsimąsto

Etimologija

<= išsimąstyti, išsimąsto, išsimąstė <= iš- + sangrž. si- + mąstyti, mąsto, mąstė

---