išsinakvojamoji

 Lietuvių kalba

Dalyvis

išsinakvojamoji (es. l. neveik. dlv., įvard. f. mot. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. išsinakvojamas, mot. g. išsinakvojama
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išsinakvojamas	išsinakvojami	išsinakvojama	išsinakvojamos	išsinakvojama	-
kilm.	išsinakvojamo	išsinakvojamų	išsinakvojamos	išsinakvojamų	-	-
naud.	išsinakvojamam	išsinakvojamiems	išsinakvojamai	išsinakvojamoms	-	-
gal.	išsinakvojamą	išsinakvojamus	išsinakvojamą	išsinakvojamas	-	-
įnag.	išsinakvojamu	išsinakvojamais	išsinakvojama	išsinakvojamomis	-	-
viet.	išsinakvojamame	išsinakvojamuose	išsinakvojamoje	išsinakvojamose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išsinakvojamasis	išsinakvojamieji	išsinakvojamoji	išsinakvojamosios	-	-
kilm.	išsinakvojamojo	išsinakvojamųjų	išsinakvojamosios	išsinakvojamųjų	-	-
naud.	išsinakvojamajam	išsinakvojamiesiems	išsinakvojamajai	išsinakvojamosioms	-	-
gal.	išsinakvojamąjį	išsinakvojamuosius	išsinakvojamąją	išsinakvojamąsias	-	-
įnag.	išsinakvojamuoju	išsinakvojamaisiais	išsinakvojamąja	išsinakvojamosiomis	-	-
viet.	išsinakvojamajame	išsinakvojamuosiuose	išsinakvojamojoje	išsinakvojamosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. išsinakvojamas, mot. g. išsinakvojama.
• Skiemenys: iš-si-nak-vo-ja-mo-ji

išsinakvojamoji

1. ta, kurią išsinakvoja

Etimologija

<= išsinakvoti, išsinakvoja, išsinakvojo <= iš- + sangrž. si- + nakvoti, nakvoja, nakvojo

---