išsinervindavusiąja

 Lietuvių kalba

Dalyvis

išsinervindavusiąja (būt. d. l. veik. dlv., įvard. f. mot. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. išsinervindavęs, mot. g. išsinervindavusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išsinervindavęs	išsinervindavę	išsinervindavusi, išsinervindavus	išsinervindavusios	-	išsinervindavę
kilm.	išsinervindavusio	išsinervindavusių	išsinervindavusios	išsinervindavusių	-	-
naud.	išsinervindavusiam	išsinervindavusiems	išsinervindavusiai	išsinervindavusioms	-	-
gal.	išsinervindavusį	išsinervindavusius	išsinervindavusią	išsinervindavusias	-	-
įnag.	išsinervindavusiu	išsinervindavusiais	išsinervindavusia	išsinervindavusiomis	-	-
viet.	išsinervindavusiame	išsinervindavusiuose	išsinervindavusioje	išsinervindavusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išsinervindavusysis	išsinervindavusieji	išsinervindavusioji	išsinervindavusiosios	-	-
kilm.	išsinervindavusiojo	išsinervindavusiųjų	išsinervindavusiosios	išsinervindavusiųjų	-	-
naud.	išsinervindavusiajam	išsinervindavusiesiems	išsinervindavusiajai	išsinervindavusiosioms	-	-
gal.	išsinervindavusįjį	išsinervindavusiuosius	išsinervindavusiąją	išsinervindavusiąsias	-	-
įnag.	išsinervindavusiuoju	išsinervindavusiaisiais	išsinervindavusiąja	išsinervindavusiosiomis	-	-
viet.	išsinervindavusiajame	išsinervindavusiuosiuose	išsinervindavusiojoje	išsinervindavusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. išsinervindavęs, mot. g. išsinervindavusi.
• Skiemenys: iš-si-ner-vin-da-vu-sią-ja

išsinervindavusiąja

1. ta, kuri išsinervindavo

Etimologija

<= išsinervinti, išsinervina, išsinervino <= iš- + sangrž. si- + nervinti, nervina, nervino

---