išsinervintinąją

 Lietuvių kalba

Dalyvis

išsinervintinąją (reik. dlv., įvard. f. mot. g. vns. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. išsinervintinas, mot. g. išsinervintina
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išsinervintinas	išsinervintini	išsinervintina	išsinervintinos	išsinervintina	-
kilm.	išsinervintino	išsinervintinų	išsinervintinos	išsinervintinų	-	-
naud.	išsinervintinam	išsinervintiniems	išsinervintinai	išsinervintinoms	-	-
gal.	išsinervintiną	išsinervintinus	išsinervintiną	išsinervintinas	-	-
įnag.	išsinervintinu	išsinervintinais	išsinervintina	išsinervintinomis	-	-
viet.	išsinervintiname	išsinervintinuose	išsinervintinoje	išsinervintinose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išsinervintinasis	išsinervintinieji	išsinervintinoji	išsinervintinosios	-	-
kilm.	išsinervintinojo	išsinervintinųjų	išsinervintinosios	išsinervintinųjų	-	-
naud.	išsinervintinajam	išsinervintiniesiems	išsinervintinajai	išsinervintinosioms	-	-
gal.	išsinervintinąjį	išsinervintinuosius	išsinervintinąją	išsinervintinąsias	-	-
įnag.	išsinervintinuoju	išsinervintinaisiais	išsinervintinąja	išsinervintinosiomis	-	-
viet.	išsinervintinajame	išsinervintinuosiuose	išsinervintinojoje	išsinervintinosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. išsinervintinas, mot. g. išsinervintina.
• Skiemenys: iš-si-ner-vin-ti-ną-ją

išsinervintinąją

1. ta, dėl kurios reikia išsinervinti

Etimologija

<= išsinervinti, išsinervina, išsinervino <= iš- + sangrž. si- + nervinti, nervina, nervino

---