išsirašomąja

 Lietuvių kalba

Dalyvis

išsirašomąja (es. l. neveik. dlv., įvard. f. mot. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. išsirašomas, mot. g. išsirašoma
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išsirašomas	išsirašomi	išsirašoma	išsirašomos	išsirašoma	-
kilm.	išsirašomo	išsirašomų	išsirašomos	išsirašomų	-	-
naud.	išsirašomam	išsirašomiems	išsirašomai	išsirašomoms	-	-
gal.	išsirašomą	išsirašomus	išsirašomą	išsirašomas	-	-
įnag.	išsirašomu	išsirašomais	išsirašoma	išsirašomomis	-	-
viet.	išsirašomame	išsirašomuose	išsirašomoje	išsirašomose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išsirašomasis	išsirašomieji	išsirašomoji	išsirašomosios	-	-
kilm.	išsirašomojo	išsirašomųjų	išsirašomosios	išsirašomųjų	-	-
naud.	išsirašomajam	išsirašomiesiems	išsirašomajai	išsirašomosioms	-	-
gal.	išsirašomąjį	išsirašomuosius	išsirašomąją	išsirašomąsias	-	-
įnag.	išsirašomuoju	išsirašomaisiais	išsirašomąja	išsirašomosiomis	-	-
viet.	išsirašomajame	išsirašomuosiuose	išsirašomojoje	išsirašomosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. išsirašomas, mot. g. išsirašoma.
• Skiemenys: iš-si-ra-šo-mą-ja

išsirašomąja

1. ta, kurią išsirašo

Etimologija

<= išsirašyti, išsirašo, išsirašė <= iš- + sangrž. si- + rašyti, rašo, rašė

---