išsiraginamą

 Lietuvių kalba

Dalyvis

išsiraginamą (es. l. neveik. dlv., vyr. g. vns. gal., mot. g. vns. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. išsiraginamas, mot. g. išsiraginama
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išsiraginamas	išsiraginami	išsiraginama	išsiraginamos	išsiraginama	-
kilm.	išsiraginamo	išsiraginamų	išsiraginamos	išsiraginamų	-	-
naud.	išsiraginamam	išsiraginamiems	išsiraginamai	išsiraginamoms	-	-
gal.	išsiraginamą	išsiraginamus	išsiraginamą	išsiraginamas	-	-
įnag.	išsiraginamu	išsiraginamais	išsiraginama	išsiraginamomis	-	-
viet.	išsiraginamame	išsiraginamuose	išsiraginamoje	išsiraginamose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išsiraginamasis	išsiraginamieji	išsiraginamoji	išsiraginamosios	-	-
kilm.	išsiraginamojo	išsiraginamųjų	išsiraginamosios	išsiraginamųjų	-	-
naud.	išsiraginamajam	išsiraginamiesiems	išsiraginamajai	išsiraginamosioms	-	-
gal.	išsiraginamąjį	išsiraginamuosius	išsiraginamąją	išsiraginamąsias	-	-
įnag.	išsiraginamuoju	išsiraginamaisiais	išsiraginamąja	išsiraginamosiomis	-	-
viet.	išsiraginamajame	išsiraginamuosiuose	išsiraginamojoje	išsiraginamosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. išsiraginamas, mot. g. išsiraginama.
• Skiemenys: iš-si-ra-gi-na-mą

išsiraginamą

1. ta, kurią išsiragina

Etimologija

<= išsiraginti, išsiragina, išsiragino <= iš- + sangrž. si- + raginti, ragina, ragino

---