išsiraginsiantis

 Lietuvių kalba

Dalyvis

išsiraginsiantis (būs. l. veik. dlv., vyr. g. pagr. f., vyr. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. išsiraginsiantis, mot. g. išsiraginsianti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išsiraginsiąs, išsiraginsiantis	išsiraginsią, išsiraginsiantys	išsiraginsianti	išsiraginsiančios	-	išsiraginsią
kilm.	išsiraginsiančio	išsiraginsiančių	išsiraginsiančios	išsiraginsiančių	-	-
naud.	išsiraginsiančiam	išsiraginsiantiems, išsiraginsiantiem	išsiraginsiančiai	išsiraginsiančioms, išsiraginsiančiom	-	-
gal.	išsiraginsiantį	išsiraginsiančius	išsiraginsiančią	išsiraginsiančias	-	-
įnag.	išsiraginsiančiu	išsiraginsiančiais	išsiraginsiančia	išsiraginsiančiomis	-	-
viet.	išsiraginsiančiame, išsiraginsiančiam	išsiraginsiančiuose, išsiraginsiančiuos	išsiraginsiančioje, išsiraginsiančioj	išsiraginsiančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išsiraginsiantysis	išsiraginsiantieji	išsiraginsiančioji	išsiraginsiančiosios	-	-
kilm.	išsiraginsiančiojo	išsiraginsiančiųjų	išsiraginsiančiosios	išsiraginsiančiųjų	-	-
naud.	išsiraginsiančiajam	išsiraginsiantiesiems	išsiraginsiančiajai	išsiraginsiančiosioms	-	-
gal.	išsiraginsiantįjį	išsiraginsiančiuosius	išsiraginsiančiąją	išsiraginsiančiąsias	-	-
įnag.	išsiraginsiančiuoju	išsiraginsiančiaisiais	išsiraginsiančiąja	išsiraginsiančiosiomis	-	-
viet.	išsiraginsiančiajame	išsiraginsiančiuosiuose	išsiraginsiančiojoje	išsiraginsiančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. mot. g. išsiraginsianti.
• Skiemenys: iš-si-ra-gin-sian-tis

išsiraginsiantis

1. tas, kuris išsiragins

Etimologija

<= išsiraginti, išsiragina, išsiragino <= iš- + sangrž. si- + raginti, ragina, ragino

Antonimai

    išsiraginsiantis: bendrai

neišsiraginsiantis (lt)

Vertimai

  išsiraginsiantis: bendrai

---