išsiragintojus

 Lietuvių kalba

Daiktavardis

išsiragintojus (dkt., vyr. g., dgs. gal.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: išsiragintojas
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išsiragintojas	išsiragintojai
kilm.	išsiragintojo	išsiragintojų
naud.	išsiragintojui	išsiragintojams
gal.	išsiragintoją	išsiragintojus
įnag.	išsiragintoju	išsiragintojais
viet.	išsiragintojuje	išsiragintojuose
šauksm.	išsiragintojau	išsiragintojai

• Skiemenys: iš-si-ra-gin-to-jus
• žr. pagr. f. išsiragintojas
• Taip pat žr. pagr. f. mot. g. išsiragintoja.

išsiragintojus

1. tas, kuris išsiragina

Etimologija

<= išsiraginti, išsiragina, išsiragino <= iš- + sangrž. si- + raginti, ragina, ragino

---