išsiraginusioji

 Lietuvių kalba

Dalyvis

išsiraginusioji (būt. k. l. veik. dlv., įvard. f. mot. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. išsiraginęs, mot. g. išsiraginusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išsiraginęs	išsiraginę	išsiraginusi, išsiraginus	išsiraginusios	-	išsiraginę
kilm.	išsiraginusio	išsiraginusių	išsiraginusios	išsiraginusių	-	-
naud.	išsiraginusiam	išsiraginusiems	išsiraginusiai	išsiraginusioms	-	-
gal.	išsiraginusį	išsiraginusius	išsiraginusią	išsiraginusias	-	-
įnag.	išsiraginusiu	išsiraginusiais	išsiraginusia	išsiraginusiomis	-	-
viet.	išsiraginusiame	išsiraginusiuose	išsiraginusioje	išsiraginusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išsiraginusysis	išsiraginusieji	išsiraginusioji	išsiraginusiosios	-	-
kilm.	išsiraginusiojo	išsiraginusiųjų	išsiraginusiosios	išsiraginusiųjų	-	-
naud.	išsiraginusiajam	išsiraginusiesiems	išsiraginusiajai	išsiraginusiosioms	-	-
gal.	išsiraginusįjį	išsiraginusiuosius	išsiraginusiąją	išsiraginusiąsias	-	-
įnag.	išsiraginusiuoju	išsiraginusiaisiais	išsiraginusiąja	išsiraginusiosiomis	-	-
viet.	išsiraginusiajame	išsiraginusiuosiuose	išsiraginusiojoje	išsiraginusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. išsiraginęs, mot. g. išsiraginusi.
• Skiemenys: iš-si-ra-gi-nu-sio-ji

išsiraginusioji

1. ta, kuri išsiragino

Etimologija

<= išsiraginti, išsiragina, išsiragino <= iš- + sangrž. si- + raginti, ragina, ragino

---