išsiskolinęs

 Lietuvių kalba

Dalyvis

išsiskolinęs (būt. k. l. veik. dlv., vyr. g. pagr. f., vyr. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. išsiskolinęs, mot. g. išsiskolinusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išsiskolinęs	išsiskolinę	išsiskolinusi, išsiskolinus	išsiskolinusios	-	išsiskolinę
kilm.	išsiskolinusio	išsiskolinusių	išsiskolinusios	išsiskolinusių	-	-
naud.	išsiskolinusiam	išsiskolinusiems	išsiskolinusiai	išsiskolinusioms	-	-
gal.	išsiskolinusį	išsiskolinusius	išsiskolinusią	išsiskolinusias	-	-
įnag.	išsiskolinusiu	išsiskolinusiais	išsiskolinusia	išsiskolinusiomis	-	-
viet.	išsiskolinusiame	išsiskolinusiuose	išsiskolinusioje	išsiskolinusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išsiskolinusysis	išsiskolinusieji	išsiskolinusioji	išsiskolinusiosios	-	-
kilm.	išsiskolinusiojo	išsiskolinusiųjų	išsiskolinusiosios	išsiskolinusiųjų	-	-
naud.	išsiskolinusiajam	išsiskolinusiesiems	išsiskolinusiajai	išsiskolinusiosioms	-	-
gal.	išsiskolinusįjį	išsiskolinusiuosius	išsiskolinusiąją	išsiskolinusiąsias	-	-
įnag.	išsiskolinusiuoju	išsiskolinusiaisiais	išsiskolinusiąja	išsiskolinusiosiomis	-	-
viet.	išsiskolinusiajame	išsiskolinusiuosiuose	išsiskolinusiojoje	išsiskolinusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. mot. g. išsiskolinusi.
• Skiemenys: iš-si-sko-li-nęs

išsiskolinęs

1. tas, kuris išsiskolino

Etimologija

<= išsiskolinti, išsiskolina, išsiskolino <= iš- + sangrž. si- + skolinti, skolina, skolino

Antonimai

    išsiskolinęs: bendrai

neišsiskolinęs (lt)

Vertimai

  išsiskolinęs: bendrai

---