išsiskolinantis

 Lietuvių kalba

Dalyvis

išsiskolinantis (es. l. veik. dlv., vyr. g. pagr. f., vyr. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. išsiskolinantis, mot. g. išsiskolinanti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išsiskolinąs, išsiskolinantis	išsiskoliną, išsiskolinantys	išsiskolinanti	išsiskolinančios	-	išsiskoliną
kilm.	išsiskolinančio	išsiskolinančių	išsiskolinančios	išsiskolinančių	-	-
naud.	išsiskolinančiam	išsiskolinantiems, išsiskolinantiem	išsiskolinančiai	išsiskolinančioms, išsiskolinančiom	-	-
gal.	išsiskolinantį	išsiskolinančius	išsiskolinančią	išsiskolinančias	-	-
įnag.	išsiskolinančiu	išsiskolinančiais	išsiskolinančia	išsiskolinančiomis	-	-
viet.	išsiskolinančiame, išsiskolinančiam	išsiskolinančiuose, išsiskolinančiuos	išsiskolinančioje, išsiskolinančioj	išsiskolinančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išsiskolinantysis	išsiskolinantieji	išsiskolinančioji	išsiskolinančiosios	-	-
kilm.	išsiskolinančiojo	išsiskolinančiųjų	išsiskolinančiosios	išsiskolinančiųjų	-	-
naud.	išsiskolinančiajam	išsiskolinantiesiems	išsiskolinančiajai	išsiskolinančiosioms	-	-
gal.	išsiskolinantįjį	išsiskolinančiuosius	išsiskolinančiąją	išsiskolinančiąsias	-	-
įnag.	išsiskolinančiuoju	išsiskolinančiaisiais	išsiskolinančiąja	išsiskolinančiosiomis	-	-
viet.	išsiskolinančiajame	išsiskolinančiuosiuose	išsiskolinančiojoje	išsiskolinančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. mot. g. išsiskolinanti.
• Skiemenys: iš-si-sko-li-nan-tis

išsiskolinantis

1. tas, kuris išsiskolina

Etimologija

<= išsiskolinti, išsiskolina, išsiskolino <= iš- + sangrž. si- + skolinti, skolina, skolino

Antonimai

    išsiskolinantis: bendrai

neišsiskolinantis (lt)

Vertimai

  išsiskolinantis: bendrai

---