išsiskolintą

 Lietuvių kalba

Dalyvis

išsiskolintą (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. vns. gal., mot. g. vns. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. išsiskolintas, mot. g. išsiskolinta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išsiskolintas	išsiskolinti	išsiskolinta	išsiskolintos	išsiskolinta	-
kilm.	išsiskolinto	išsiskolintų	išsiskolintos	išsiskolintų	-	-
naud.	išsiskolintam	išsiskolintiems	išsiskolintai	išsiskolintoms	-	-
gal.	išsiskolintą	išsiskolintus	išsiskolintą	išsiskolintas	-	-
įnag.	išsiskolintu	išsiskolintais	išsiskolinta	išsiskolintomis	-	-
viet.	išsiskolintame	išsiskolintuose	išsiskolintoje	išsiskolintose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išsiskolintasis	išsiskolintieji	išsiskolintoji	išsiskolintosios	-	-
kilm.	išsiskolintojo	išsiskolintųjų	išsiskolintosios	išsiskolintųjų	-	-
naud.	išsiskolintajam	išsiskolintiesiems	išsiskolintajai	išsiskolintosioms	-	-
gal.	išsiskolintąjį	išsiskolintuosius	išsiskolintąją	išsiskolintąsias	-	-
įnag.	išsiskolintuoju	išsiskolintaisiais	išsiskolintąja	išsiskolintosiomis	-	-
viet.	išsiskolintajame	išsiskolintuosiuose	išsiskolintojoje	išsiskolintosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. išsiskolintas, mot. g. išsiskolinta.
• Skiemenys: iš-si-sko-lin-tą

išsiskolintą

1. ta, kurią išsiskolino

Etimologija

<= išsiskolinti, išsiskolina, išsiskolino <= iš- + sangrž. si- + skolinti, skolina, skolino

---