išsiskolintojų

 Lietuvių kalba

Daiktavardis

išsiskolintojų (dkt., vyr. g., dgs. kilm.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: išsiskolintojas
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išsiskolintojas	išsiskolintojai
kilm.	išsiskolintojo	išsiskolintojų
naud.	išsiskolintojui	išsiskolintojams
gal.	išsiskolintoją	išsiskolintojus
įnag.	išsiskolintoju	išsiskolintojais
viet.	išsiskolintojuje	išsiskolintojuose
šauksm.	išsiskolintojau	išsiskolintojai

• Skiemenys: iš-si-sko-lin-to-jų
• žr. pagr. f. išsiskolintojas
• Taip pat žr. pagr. f. mot. g. išsiskolintoja.

išsiskolintojų

1. tas, kuris išsiskolina

Etimologija

<= išsiskolinti, išsiskolina, išsiskolino <= iš- + sangrž. si- + skolinti, skolina, skolino

---

Daiktavardis

išsiskolintojų (dkt., mot. g., dgs. kilm.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: išsiskolintoja
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išsiskolintoja	išsiskolintojos
kilm.	išsiskolintojos	išsiskolintojų
naud.	išsiskolintojai	išsiskolintojoms
gal.	išsiskolintoją	išsiskolintojas
įnag.	išsiskolintoja	išsiskolintojomis
viet.	išsiskolintojoje	išsiskolintojose
šauksm.	išsiskolintoja	išsiskolintojos

• Skiemenys: iš-si-sko-lin-to-jų
• žr. pagr. f. išsiskolintoja
• Taip pat žr. pagr. f. vyr. g. išsiskolintojas.

išsiskolintojų

1. ta, kuri išsiskolina

Etimologija

<= išsiskolinti, išsiskolina, išsiskolino <= iš- + sangrž. si- + skolinti, skolina, skolino

---