išsitikrintojo

 Lietuvių kalba

Dalyvis

išsitikrintojo (būt. l. neveik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. išsitikrintas, mot. g. išsitikrinta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išsitikrintas	išsitikrinti	išsitikrinta	išsitikrintos	išsitikrinta	-
kilm.	išsitikrinto	išsitikrintų	išsitikrintos	išsitikrintų	-	-
naud.	išsitikrintam	išsitikrintiems	išsitikrintai	išsitikrintoms	-	-
gal.	išsitikrintą	išsitikrintus	išsitikrintą	išsitikrintas	-	-
įnag.	išsitikrintu	išsitikrintais	išsitikrinta	išsitikrintomis	-	-
viet.	išsitikrintame	išsitikrintuose	išsitikrintoje	išsitikrintose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išsitikrintasis	išsitikrintieji	išsitikrintoji	išsitikrintosios	-	-
kilm.	išsitikrintojo	išsitikrintųjų	išsitikrintosios	išsitikrintųjų	-	-
naud.	išsitikrintajam	išsitikrintiesiems	išsitikrintajai	išsitikrintosioms	-	-
gal.	išsitikrintąjį	išsitikrintuosius	išsitikrintąją	išsitikrintąsias	-	-
įnag.	išsitikrintuoju	išsitikrintaisiais	išsitikrintąja	išsitikrintosiomis	-	-
viet.	išsitikrintajame	išsitikrintuosiuose	išsitikrintojoje	išsitikrintosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. išsitikrintas, mot. g. išsitikrinta.
• Skiemenys: iš-si-tik-rin-to-jo

išsitikrintojo

1. tas, kurį išsitikrino

Etimologija

<= išsitikrinti, išsitikrina, išsitikrino <= iš- + sangrž. si- + tikrinti, tikrina, tikrino

---

Daiktavardis

išsitikrintojo (dkt., vyr. g., vns. kilm.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: išsitikrintojas
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išsitikrintojas	išsitikrintojai
kilm.	išsitikrintojo	išsitikrintojų
naud.	išsitikrintojui	išsitikrintojams
gal.	išsitikrintoją	išsitikrintojus
įnag.	išsitikrintoju	išsitikrintojais
viet.	išsitikrintojuje	išsitikrintojuose
šauksm.	išsitikrintojau	išsitikrintojai

• Skiemenys: iš-si-tik-rin-to-jo
• žr. pagr. f. išsitikrintojas
• Taip pat žr. pagr. f. mot. g. išsitikrintoja.

išsitikrintojo

1. tas, kuris išsitikrina

Etimologija

<= išsitikrinti, išsitikrina, išsitikrino <= iš- + sangrž. si- + tikrinti, tikrina, tikrino

---