ištikrinamąja

 Lietuvių kalba

Dalyvis

ištikrinamąja (es. l. neveik. dlv., įvard. f. mot. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. ištikrinamas, mot. g. ištikrinama
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	ištikrinamas	ištikrinami	ištikrinama	ištikrinamos	ištikrinama	-
kilm.	ištikrinamo	ištikrinamų	ištikrinamos	ištikrinamų	-	-
naud.	ištikrinamam	ištikrinamiems	ištikrinamai	ištikrinamoms	-	-
gal.	ištikrinamą	ištikrinamus	ištikrinamą	ištikrinamas	-	-
įnag.	ištikrinamu	ištikrinamais	ištikrinama	ištikrinamomis	-	-
viet.	ištikrinamame	ištikrinamuose	ištikrinamoje	ištikrinamose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	ištikrinamasis	ištikrinamieji	ištikrinamoji	ištikrinamosios	-	-
kilm.	ištikrinamojo	ištikrinamųjų	ištikrinamosios	ištikrinamųjų	-	-
naud.	ištikrinamajam	ištikrinamiesiems	ištikrinamajai	ištikrinamosioms	-	-
gal.	ištikrinamąjį	ištikrinamuosius	ištikrinamąją	ištikrinamąsias	-	-
įnag.	ištikrinamuoju	ištikrinamaisiais	ištikrinamąja	ištikrinamosiomis	-	-
viet.	ištikrinamajame	ištikrinamuosiuose	ištikrinamojoje	ištikrinamosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. ištikrinamas, mot. g. ištikrinama.
• Skiemenys: iš-tik-ri-na-mą-ja

ištikrinamąja

1. ta, kurią ištikrina

Etimologija

<= ištikrinti, ištikrina, ištikrino <= iš- + tikrinti, tikrina, tikrino

---