ištikrintinąją

 Lietuvių kalba

Dalyvis

ištikrintinąją (reik. dlv., įvard. f. mot. g. vns. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. ištikrintinas, mot. g. ištikrintina
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	ištikrintinas	ištikrintini	ištikrintina	ištikrintinos	ištikrintina	-
kilm.	ištikrintino	ištikrintinų	ištikrintinos	ištikrintinų	-	-
naud.	ištikrintinam	ištikrintiniems	ištikrintinai	ištikrintinoms	-	-
gal.	ištikrintiną	ištikrintinus	ištikrintiną	ištikrintinas	-	-
įnag.	ištikrintinu	ištikrintinais	ištikrintina	ištikrintinomis	-	-
viet.	ištikrintiname	ištikrintinuose	ištikrintinoje	ištikrintinose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	ištikrintinasis	ištikrintinieji	ištikrintinoji	ištikrintinosios	-	-
kilm.	ištikrintinojo	ištikrintinųjų	ištikrintinosios	ištikrintinųjų	-	-
naud.	ištikrintinajam	ištikrintiniesiems	ištikrintinajai	ištikrintinosioms	-	-
gal.	ištikrintinąjį	ištikrintinuosius	ištikrintinąją	ištikrintinąsias	-	-
įnag.	ištikrintinuoju	ištikrintinaisiais	ištikrintinąja	ištikrintinosiomis	-	-
viet.	ištikrintinajame	ištikrintinuosiuose	ištikrintinojoje	ištikrintinosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. ištikrintinas, mot. g. ištikrintina.
• Skiemenys: iš-tik-rin-ti-ną-ją

ištikrintinąją

1. ta, dėl kurios reikia ištikrinti

Etimologija

<= ištikrinti, ištikrina, ištikrino <= iš- + tikrinti, tikrina, tikrino

---