jėgdavusių

Taip pat žr.: jėgdavusiu

 Lietuvių kalba

Dalyvis

jėgdavusių (būt. d. l. veik. dlv., vyr. g. dgs. kilm., mot. g. dgs. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. jėgdavęs, mot. g. jėgdavusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	jėgdavęs	jėgdavę	jėgdavusi, jėgdavus	jėgdavusios	-	jėgdavę
kilm.	jėgdavusio	jėgdavusių	jėgdavusios	jėgdavusių	-	-
naud.	jėgdavusiam	jėgdavusiems	jėgdavusiai	jėgdavusioms	-	-
gal.	jėgdavusį	jėgdavusius	jėgdavusią	jėgdavusias	-	-
įnag.	jėgdavusiu	jėgdavusiais	jėgdavusia	jėgdavusiomis	-	-
viet.	jėgdavusiame	jėgdavusiuose	jėgdavusioje	jėgdavusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	jėgdavusysis	jėgdavusieji	jėgdavusioji	jėgdavusiosios	-	-
kilm.	jėgdavusiojo	jėgdavusiųjų	jėgdavusiosios	jėgdavusiųjų	-	-
naud.	jėgdavusiajam	jėgdavusiesiems	jėgdavusiajai	jėgdavusiosioms	-	-
gal.	jėgdavusįjį	jėgdavusiuosius	jėgdavusiąją	jėgdavusiąsias	-	-
įnag.	jėgdavusiuoju	jėgdavusiaisiais	jėgdavusiąja	jėgdavusiosiomis	-	-
viet.	jėgdavusiajame	jėgdavusiuosiuose	jėgdavusiojoje	jėgdavusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. jėgdavęs, mot. g. jėgdavusi.

jėgdavusių

1. tas, kuris jėgdavo

Etimologija

<= jėgti, jėgia, jėgė

---