jėgti

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

jėgti (vks., pagr. f., bendr.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: jėgti, jėgia, jėgė
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	jėgiu	jėgiau	jėgdavau	jėgsiu
tu	jėgi	jėgei	jėgdavai	jėgsi
jis, ji	jėgia	jėgė	jėgdavo	jėgs
mes	jėgiame, jėgiam	jėgėme, jėgėm	jėgdavome, jėgdavom	jėgsime, jėgsim
jūs	jėgiate, jėgiat	jėgėte, jėgėt	jėgdavote, jėgdavot	jėgsite, jėgsit
jie, jos	jėgia	jėgė	jėgdavo	jėgs
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	jėgčiau		jėgtumėme, jėgtumėm, jėgtume
2 asm.	jėgtumei, jėgtum		jėgtumėte, jėgtumėt
3 asm.	jėgtų		jėgtų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		jėkime, jėkim
2 asm.	jėki, jėk		jėkite, jėkit
3 asm.	tejėgia, tejėgie		tejėgia, tejėgie

• žr. pagr. f. jėgti, jėgia, jėgė

• taip pat žr. es. l. veik. dlv.: jėgiąs, jėgiantis, jėgianti.
• taip pat žr. būt. k. l. veik. dlv.: jėgęs, jėgusi.
• taip pat žr. būt. d. l. veik. dlv.: jėgdavęs, jėgdavusi.
• taip pat žr. būs. l. veik. dlv.: jėgsiąs, jėgsiantis, jėgsianti.
• taip pat žr. es. l. neveik. dlv.: jėgiamas, jėgiama.
• taip pat žr. būt. l. neveik. dlv.: jėgtas, jėgta.
• taip pat žr. būs. l. neveik. dlv.: jėgsimas, jėgsima.
• taip pat žr. reik. dlv.: jėgtinas, jėgtina.
• taip pat žr. pdlv.: jėgiant, jėgus, jėgdavus, jėgsiant.
• taip pat žr. psdlv.: jėgdamas, jėgdama.
• taip pat žr. bdn.: jėgte, jėgtinai.
• Skiemenys: jėg-ti

jėgti

1. turėti jėgų, įstengti, galėti
   • Jis daug jėgia.

Sinonimai

    jėgti: bendrai

galėti (lt)

pajėgti (lt)

Antonimai

    jėgti: bendrai

nejėgti (lt)

Išvestiniai žodžiai

    jėgti: Išvestiniai žodžiai

atjėgti (lt) išjėgti (lt) nujėgti (lt)

pajėgti (lt) prajėgti (lt) įjėgti (lt)

Vertimai

  jėgti: bendrai

Anglų kalba: afford (en)

---

Dalyvis

jėgti (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. dgs. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. jėgtas, mot. g. jėgta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	jėgtas	jėgti	jėgta	jėgtos	jėgta	-
kilm.	jėgto	jėgtų	jėgtos	jėgtų	-	-
naud.	jėgtam	jėgtiems	jėgtai	jėgtoms	-	-
gal.	jėgtą	jėgtus	jėgtą	jėgtas	-	-
įnag.	jėgtu	jėgtais	jėgta	jėgtomis	-	-
viet.	jėgtame	jėgtuose	jėgtoje	jėgtose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	jėgtasis	jėgtieji	jėgtoji	jėgtosios	-	-
kilm.	jėgtojo	jėgtųjų	jėgtosios	jėgtųjų	-	-
naud.	jėgtajam	jėgtiesiems	jėgtajai	jėgtosioms	-	-
gal.	jėgtąjį	jėgtuosius	jėgtąją	jėgtąsias	-	-
įnag.	jėgtuoju	jėgtaisiais	jėgtąja	jėgtosiomis	-	-
viet.	jėgtajame	jėgtuosiuose	jėgtojoje	jėgtosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. jėgtas, mot. g. jėgta.

jėgti

1. tas, kurį jėgė

Etimologija

<= jėgti, jėgia, jėgė

---