jėgus

 Lietuvių kalba

Dalyvis

jėgus (būt. k. l. veik. dlv., mot. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. jėgęs, mot. g. jėgusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	jėgęs	jėgę	jėgusi, jėgus	jėgusios	-	jėgę
kilm.	jėgusio	jėgusių	jėgusios	jėgusių	-	-
naud.	jėgusiam	jėgusiems	jėgusiai	jėgusioms	-	-
gal.	jėgusį	jėgusius	jėgusią	jėgusias	-	-
įnag.	jėgusiu	jėgusiais	jėgusia	jėgusiomis	-	-
viet.	jėgusiame	jėgusiuose	jėgusioje	jėgusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	jėgusysis	jėgusieji	jėgusioji	jėgusiosios	-	-
kilm.	jėgusiojo	jėgusiųjų	jėgusiosios	jėgusiųjų	-	-
naud.	jėgusiajam	jėgusiesiems	jėgusiajai	jėgusiosioms	-	-
gal.	jėgusįjį	jėgusiuosius	jėgusiąją	jėgusiąsias	-	-
įnag.	jėgusiuoju	jėgusiaisiais	jėgusiąja	jėgusiosiomis	-	-
viet.	jėgusiajame	jėgusiuosiuose	jėgusiojoje	jėgusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. jėgęs, mot. g. jėgusi.
• Skiemenys: jė-gus

jėgus

1. ta, kuri jėgė

Etimologija

<= jėgti, jėgia, jėgė

---

Padalyvis

jėgus (padalyvis, būtasis kartinis laikas)

Padalyvis
Pagrindinė forma: jėgiant
Esamasis laikas	Būtasis kartinis laikas	Būtasis dažninis laikas	Būsimasis laikas
jėgiant	jėgus	jėgdavus	jėgsiant

• Skiemenys: jė-gus

jėgus

1. susijęs su veiksmu jėgti, jėgia, jėgė

Etimologija

<= jėgti, jėgia, jėgė

---