jėgsiančių

Taip pat žr.: jėgsiančiu

 Lietuvių kalba

Dalyvis

jėgsiančių (būs. l. veik. dlv., vyr. g. dgs. kilm., mot. g. dgs. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. jėgsiantis, mot. g. jėgsianti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	jėgsiąs, jėgsiantis	jėgsią, jėgsiantys	jėgsianti	jėgsiančios	-	jėgsią
kilm.	jėgsiančio	jėgsiančių	jėgsiančios	jėgsiančių	-	-
naud.	jėgsiančiam	jėgsiantiems, jėgsiantiem	jėgsiančiai	jėgsiančioms, jėgsiančiom	-	-
gal.	jėgsiantį	jėgsiančius	jėgsiančią	jėgsiančias	-	-
įnag.	jėgsiančiu	jėgsiančiais	jėgsiančia	jėgsiančiomis	-	-
viet.	jėgsiančiame, jėgsiančiam	jėgsiančiuose, jėgsiančiuos	jėgsiančioje, jėgsiančioj	jėgsiančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	jėgsiantysis	jėgsiantieji	jėgsiančioji	jėgsiančiosios	-	-
kilm.	jėgsiančiojo	jėgsiančiųjų	jėgsiančiosios	jėgsiančiųjų	-	-
naud.	jėgsiančiajam	jėgsiantiesiems	jėgsiančiajai	jėgsiančiosioms	-	-
gal.	jėgsiantįjį	jėgsiančiuosius	jėgsiančiąją	jėgsiančiąsias	-	-
įnag.	jėgsiančiuoju	jėgsiančiaisiais	jėgsiančiąja	jėgsiančiosiomis	-	-
viet.	jėgsiančiajame	jėgsiančiuosiuose	jėgsiančiojoje	jėgsiančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. jėgsiantis, mot. g. jėgsianti.

jėgsiančių

1. tas, kuris jėgs

Etimologija

<= jėgti, jėgia, jėgė

---