kaltindavusiu

Taip pat žr.: kaltindavusių

 Lietuvių kalba

Dalyvis

kaltindavusiu (būt. d. l. veik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. kaltindavęs, mot. g. kaltindavusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	kaltindavęs	kaltindavę	kaltindavusi, kaltindavus	kaltindavusios	-	kaltindavę
kilm.	kaltindavusio	kaltindavusių	kaltindavusios	kaltindavusių	-	-
naud.	kaltindavusiam	kaltindavusiems	kaltindavusiai	kaltindavusioms	-	-
gal.	kaltindavusį	kaltindavusius	kaltindavusią	kaltindavusias	-	-
įnag.	kaltindavusiu	kaltindavusiais	kaltindavusia	kaltindavusiomis	-	-
viet.	kaltindavusiame	kaltindavusiuose	kaltindavusioje	kaltindavusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	kaltindavusysis	kaltindavusieji	kaltindavusioji	kaltindavusiosios	-	-
kilm.	kaltindavusiojo	kaltindavusiųjų	kaltindavusiosios	kaltindavusiųjų	-	-
naud.	kaltindavusiajam	kaltindavusiesiems	kaltindavusiajai	kaltindavusiosioms	-	-
gal.	kaltindavusįjį	kaltindavusiuosius	kaltindavusiąją	kaltindavusiąsias	-	-
įnag.	kaltindavusiuoju	kaltindavusiaisiais	kaltindavusiąja	kaltindavusiosiomis	-	-
viet.	kaltindavusiajame	kaltindavusiuosiuose	kaltindavusiojoje	kaltindavusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. kaltindavęs, mot. g. kaltindavusi.

kaltindavusiu

1. tas, kuris kaltindavo

Etimologija

<= kaltinti, kaltina, kaltino

---