kaltino

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

kaltino (vks., pagr. f., ties. nuos., būt. k. l., vns., 3 asm., ties. nuos., būt. k. l., dgs., 3 asm.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: kaltinti, kaltina, kaltino
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	kaltinu	kaltinau	kaltindavau	kaltinsiu
tu	kaltini	kaltinai	kaltindavai	kaltinsi
jis, ji	kaltina	kaltino	kaltindavo	kaltins
mes	kaltiname, kaltinam	kaltinome, kaltinom	kaltindavome, kaltindavom	kaltinsime, kaltinsim
jūs	kaltinate, kaltinat	kaltinote, kaltinot	kaltindavote, kaltindavot	kaltinsite, kaltinsit
jie, jos	kaltina	kaltino	kaltindavo	kaltins
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	kaltinčiau		kaltintumėme, kaltintumėm, kaltintume
2 asm.	kaltintumei, kaltintum		kaltintumėte, kaltintumėt
3 asm.	kaltintų		kaltintų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		kaltinkime, kaltinkim
2 asm.	kaltinki, kaltink		kaltinkite, kaltinkit
3 asm.	tekaltina, tekaltinie		tekaltina, tekaltinie

• žr. pagr. f. kaltinti, kaltina, kaltino

• taip pat žr. es. l. veik. dlv.: kaltinąs, kaltinantis, kaltinanti.
• taip pat žr. būt. k. l. veik. dlv.: kaltinęs, kaltinusi.
• taip pat žr. būt. d. l. veik. dlv.: kaltindavęs, kaltindavusi.
• taip pat žr. būs. l. veik. dlv.: kaltinsiąs, kaltinsiantis, kaltinsianti.
• taip pat žr. es. l. neveik. dlv.: kaltinamas, kaltinama.
• taip pat žr. būt. l. neveik. dlv.: kaltintas, kaltinta.
• taip pat žr. būs. l. neveik. dlv.: kaltinsimas, kaltinsima.
• taip pat žr. reik. dlv.: kaltintinas, kaltintina.
• taip pat žr. pdlv.: kaltinant, kaltinus, kaltindavus, kaltinsiant.
• taip pat žr. psdlv.: kaltindamas, kaltindama.
• taip pat žr. bdn.: kaltinte, kaltintinai.