Veiksmažodis; pagrindinės formos: kaltinti, kaltina, kaltino
|
Tiesioginė nuosaka
|
|
Esamasis
|
Būtasis kartinis
|
Būtasis dažninis
|
Būsimasis
|
aš
|
kaltinu
|
kaltinau
|
kaltindavau
|
kaltinsiu
|
tu
|
kaltini
|
kaltinai
|
kaltindavai
|
kaltinsi
|
jis, ji
|
kaltina
|
kaltino
|
kaltindavo
|
kaltins
|
mes
|
kaltiname, kaltinam
|
kaltinome, kaltinom
|
kaltindavome, kaltindavom
|
kaltinsime, kaltinsim
|
jūs
|
kaltinate, kaltinat
|
kaltinote, kaltinot
|
kaltindavote, kaltindavot
|
kaltinsite, kaltinsit
|
jie, jos
|
kaltina
|
kaltino
|
kaltindavo
|
kaltins
|
Tariamoji nuosaka
|
|
Vienaskaita
|
Daugiskaita
|
1 asm.
|
kaltinčiau
|
kaltintumėme, kaltintumėm, kaltintume
|
2 asm.
|
kaltintumei, kaltintum
|
kaltintumėte, kaltintumėt
|
3 asm.
|
kaltintų
|
kaltintų
|
Liepiamoji nuosaka
|
|
Vienaskaita
|
Daugiskaita
|
1 asm.
|
-
|
kaltinkime, kaltinkim
|
2 asm.
|
kaltinki, kaltink
|
kaltinkite, kaltinkit
|
3 asm.
|
tekaltina, tekaltinie
|
tekaltina, tekaltinie
|
kaltintų
- tas, kurį kaltino
<= kaltinti, kaltina, kaltino