karo
Jotvingių kalba
taisyti
 |
| Gyvūnų kova |
Tarimas taisyti
- TFA: ['ká.ro]
Daiktavardis taisyti
| Žodžio „karo“ linksniavimas (7-oji (o) linksniuotė) | |||
|---|---|---|---|
| Vienaskaita | Daugiskaita | ||
| V. | karo | kary | |
| K. | karos | karun̄ | |
| N. | karu | karoms | |
| G. | karon̄ | karon̄s | |
| Įn. | karu | karims | |
| Vt. | Vi. | karei | karesu |
| Kr. | karuon | karuosna | |
| Gr. | karepi | karespi | |
| Ar. | karuop | karump | |
| Š. | karon̄! | kary! | |
Etimologija taisyti
Tikriausiai iš baltų prokalbės *karyas, iš indoeuropiečių prokalbės *kóryos („karas, pajėgos“), iš šaknies *ker-. Galimai giminiškas lietuvių k. karas, latvių k. karš, kaŗš, prūsų k. kargis ([karjis], „pajėgos, kariuomenė, armija“), vidurinės airių k. cuire („armija, pajėgos“), gotų k. 𐌷𐌰𐍂𐌾𐌹𐍃 (harjis), senovės skandinavų k. herr, vokiečių k. Heer („kairuomenė, armija“), senovės graikų k. κοίρανος (koíranos, „lyderis, vadas“).