karo
Gyvūnų kova |
Tarimas
taisyti- TFA: ['ká.ro]
Daiktavardis
taisytiDaiktavardžio „karo“ linksniavimas (7-oji (o) linksniuotė) | |||
---|---|---|---|
Vienaskaita | Daugiskaita | ||
V. | karo | kary | |
K. | karos | karun̄ | |
N. | karu | karoms | |
G. | karon̄ | karon̄s | |
Įn. | karu | karims | |
Vt. | Vi. | karei | karesu |
Kr. | karuon | karuosna | |
Gr. | karepi | karespi | |
Ar. | karuop | karump | |
Š. | karon̄! | kary! |
Etimologija
taisytiTikriausiai iš baltų prokalbės *karyas, iš indoeuropiečių prokalbės *kóryos („karas, pajėgos“), iš šaknies *ker-. Galimai giminiškas lietuvių k. karas, latvių k. karš, kaŗš, prūsų k. kargis ([karjis], „pajėgos, kariuomenė, armija“), vidurinės airių k. cuire („armija, pajėgos“), gotų k. 𐌷𐌰𐍂𐌾𐌹𐍃 (harjis), senovės skandinavų k. herr, vokiečių k. Heer („kairuomenė, armija“), senovės graikų k. κοίρανος (koíranos, „lyderis, vadas“).