keliamų

Taip pat žr.: keliamu

 Lietuvių kalba

Dalyvis

keliamų (es. l. neveik. dlv., vyr. g. dgs. kilm., mot. g. dgs. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. keliamas, mot. g. keliama
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	keliamas	keliami	keliama	keliamos	keliama	-
kilm.	keliamo	keliamų	keliamos	keliamų	-	-
naud.	keliamam	keliamiems	keliamai	keliamoms	-	-
gal.	keliamą	keliamus	keliamą	keliamas	-	-
įnag.	keliamu	keliamais	keliama	keliamomis	-	-
viet.	keliamame	keliamuose	keliamoje	keliamose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	keliamasis	keliamieji	keliamoji	keliamosios	-	-
kilm.	keliamojo	keliamųjų	keliamosios	keliamųjų	-	-
naud.	keliamajam	keliamiesiems	keliamajai	keliamosioms	-	-
gal.	keliamąjį	keliamuosius	keliamąją	keliamąsias	-	-
įnag.	keliamuoju	keliamaisiais	keliamąja	keliamosiomis	-	-
viet.	keliamajame	keliamuosiuose	keliamojoje	keliamosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. keliamas, mot. g. keliama.

keliamų

1. tas, kurį kelia

Etimologija

<= kelti, kelia, kėlė

---