kelti

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

kelti (vks., pagr. f., bendr.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: kelti, kelia, kėlė
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	keliu	kėliau	keldavau	kelsiu
tu	keli	kėlei	keldavai	kelsi
jis, ji	kelia	kėlė	keldavo	kels
mes	keliame, keliam	kėlėme, kėlėm	keldavome, keldavom	kelsime, kelsim
jūs	keliate, keliat	kėlėte, kėlėt	keldavote, keldavot	kelsite, kelsit
jie, jos	kelia	kėlė	keldavo	kels
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	kelčiau		keltumėme, keltumėm, keltume
2 asm.	keltumei, keltum		keltumėte, keltumėt
3 asm.	keltų		keltų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		kelkime, kelkim
2 asm.	kelki, kelk		kelkite, kelkit
3 asm.	tekelia, tekelie		tekelia, tekelie

• žr. pagr. f. kelti, kelia, kėlė

• taip pat žr. es. l. veik. dlv.: keliąs, keliantis, kelianti.
• taip pat žr. būt. k. l. veik. dlv.: kėlęs, kėlusi.
• taip pat žr. būt. d. l. veik. dlv.: keldavęs, keldavusi.
• taip pat žr. būs. l. veik. dlv.: kelsiąs, kelsiantis, kelsianti.
• taip pat žr. es. l. neveik. dlv.: keliamas, keliama.
• taip pat žr. būt. l. neveik. dlv.: keltas, kelta.
• taip pat žr. būs. l. neveik. dlv.: kelsimas, kelsima.
• taip pat žr. reik. dlv.: keltinas, keltina.
• taip pat žr. pdlv.: keliant, kėlus, keldavus, kelsiant.
• taip pat žr. psdlv.: keldamas, keldama.
• taip pat žr. bdn.: kelte, keltinai.
• Skiemenys: kel-ti

kelti

1. aukštyn, į viršų imti, stumti; dėti į aukštesnę vietą
   • Maišą kėlė ant pečių.
2. gulintį statyti; raginti stotis; pačiam stotis; budinti, žadinti iš miego
   • Kelk vaikus.
3. verti, daryti
   • Kelk vartus (atidaryti ar uždaryti).
4. daryti, kad rūgtų, pūstųsi
   • Geros mielės, kelia ragaišį.
5. laikyti (sunkumą)
   • Ledas jau žmogų kelia.
6. iš vienos vietos į kitą gabenti, statyti
   • Žodį keliu į kitą eilutę.
7. daryti, rengti
   • Kelia puotą, vaišes, šermenis.
8. didinti
   • Kelia kvadratu.
9. gerinti
   • Kadrų kvalifikaciją keliama.
10. siūlyti, skirti
    • Kelia kandidatus į Aukščiausiąją Tarybą.
11. žadinti, skatinti
    • Tabakas kelia kosulį. Kelia siaubą, pagarbą, abejonę.
12. parodyti, duoti svarstyti, vykdyti
    • Kėlė klausimą. Kelia darbo trūkumus, uždavinius.

Sinonimai

    kelti: bendrai

budinti (lt) rengti (lt)

verti (lt) žadinti (lt)

Antonimai

    kelti: bendrai

nekelti (lt)

Išvestiniai žodžiai

    kelti: Išvestiniai žodžiai

antkelti (lt) apkelti (lt) atkelti (lt) atsikelti (lt) iškelti (lt) keltis (lt) kėlikas (lt) kėlikė (lt) kėlimasis (lt) kėlimas (lt) kėlėjas (lt)

kėlėja (lt) nekelti (lt) nukelti (lt) pakelti (lt) parkelti (lt) perkelti (lt) prakelti (lt) prikelti (lt) sukelti (lt) užkelti (lt) įkelti (lt)

Vertimai

  kelti: bendrai

Anglų kalba: awake (en), get up (en), up (en), raise (en), elevate (en), heighten (en)

---

Dalyvis

kelti (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. dgs. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. keltas, mot. g. kelta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	keltas	kelti	kelta	keltos	kelta	-
kilm.	kelto	keltų	keltos	keltų	-	-
naud.	keltam	keltiems	keltai	keltoms	-	-
gal.	keltą	keltus	keltą	keltas	-	-
įnag.	keltu	keltais	kelta	keltomis	-	-
viet.	keltame	keltuose	keltoje	keltose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	keltasis	keltieji	keltoji	keltosios	-	-
kilm.	keltojo	keltųjų	keltosios	keltųjų	-	-
naud.	keltajam	keltiesiems	keltajai	keltosioms	-	-
gal.	keltąjį	keltuosius	keltąją	keltąsias	-	-
įnag.	keltuoju	keltaisiais	keltąja	keltosiomis	-	-
viet.	keltajame	keltuosiuose	keltojoje	keltosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. keltas, mot. g. kelta.

kelti

1. tas, kurį kėlė

Etimologija

<= kelti, kelia, kėlė

---