kelsiančiu

Taip pat žr.: kelsiančių

 Lietuvių kalba

Dalyvis

kelsiančiu (būs. l. veik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. kelsiantis, mot. g. kelsianti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	kelsiąs, kelsiantis	kelsią, kelsiantys	kelsianti	kelsiančios	-	kelsią
kilm.	kelsiančio	kelsiančių	kelsiančios	kelsiančių	-	-
naud.	kelsiančiam	kelsiantiems, kelsiantiem	kelsiančiai	kelsiančioms, kelsiančiom	-	-
gal.	kelsiantį	kelsiančius	kelsiančią	kelsiančias	-	-
įnag.	kelsiančiu	kelsiančiais	kelsiančia	kelsiančiomis	-	-
viet.	kelsiančiame, kelsiančiam	kelsiančiuose, kelsiančiuos	kelsiančioje, kelsiančioj	kelsiančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	kelsiantysis	kelsiantieji	kelsiančioji	kelsiančiosios	-	-
kilm.	kelsiančiojo	kelsiančiųjų	kelsiančiosios	kelsiančiųjų	-	-
naud.	kelsiančiajam	kelsiantiesiems	kelsiančiajai	kelsiančiosioms	-	-
gal.	kelsiantįjį	kelsiančiuosius	kelsiančiąją	kelsiančiąsias	-	-
įnag.	kelsiančiuoju	kelsiančiaisiais	kelsiančiąja	kelsiančiosiomis	-	-
viet.	kelsiančiajame	kelsiančiuosiuose	kelsiančiojoje	kelsiančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. kelsiantis, mot. g. kelsianti.

kelsiančiu

1. tas, kuris kels

Etimologija

<= kelti, kelia, kėlė

---