neįdirbėjų

 Lietuvių kalba

Daiktavardis

neįdirbėjų (dkt., vyr. g., dgs. kilm.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: neįdirbėjas
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neįdirbėjas	neįdirbėjai
kilm.	neįdirbėjo	neįdirbėjų
naud.	neįdirbėjui	neįdirbėjams
gal.	neįdirbėją	neįdirbėjus
įnag.	neįdirbėju	neįdirbėjais
viet.	neįdirbėjuje	neįdirbėjuose
šauksm.	neįdirbėjau	neįdirbėjai

• Skiemenys: ne-į-dir-bė-jų
• žr. pagr. f. neįdirbėjas
• Taip pat žr. pagr. f. mot. g. neįdirbėja.

neįdirbėjų

1. tas, kuris neįdirba

Etimologija

<= neįdirbti, neįdirba, neįdirbo <= ne- + įdirbti, įdirba, įdirbo <= į- + dirbti, dirba, dirbo

---

Daiktavardis

neįdirbėjų (dkt., mot. g., dgs. kilm.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: neįdirbėja
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neįdirbėja	neįdirbėjos
kilm.	neįdirbėjos	neįdirbėjų
naud.	neįdirbėjai	neįdirbėjoms
gal.	neįdirbėją	neįdirbėjas
įnag.	neįdirbėja	neįdirbėjomis
viet.	neįdirbėjoje	neįdirbėjose
šauksm.	neįdirbėja	neįdirbėjos

• Skiemenys: ne-į-dir-bė-jų
• žr. pagr. f. neįdirbėja
• Taip pat žr. pagr. f. vyr. g. neįdirbėjas.

neįdirbėjų

1. ta, kuri neįdirba

Etimologija

<= neįdirbti, neįdirba, neįdirbo <= ne- + įdirbti, įdirba, įdirbo <= į- + dirbti, dirba, dirbo

---