neįdirbamu

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neįdirbamu (es. l. neveik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neįdirbamas, mot. g. neįdirbama
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neįdirbamas	neįdirbami	neįdirbama	neįdirbamos	neįdirbama	-
kilm.	neįdirbamo	neįdirbamų	neįdirbamos	neįdirbamų	-	-
naud.	neįdirbamam	neįdirbamiems	neįdirbamai	neįdirbamoms	-	-
gal.	neįdirbamą	neįdirbamus	neįdirbamą	neįdirbamas	-	-
įnag.	neįdirbamu	neįdirbamais	neįdirbama	neįdirbamomis	-	-
viet.	neįdirbamame	neįdirbamuose	neįdirbamoje	neįdirbamose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neįdirbamasis	neįdirbamieji	neįdirbamoji	neįdirbamosios	-	-
kilm.	neįdirbamojo	neįdirbamųjų	neįdirbamosios	neįdirbamųjų	-	-
naud.	neįdirbamajam	neįdirbamiesiems	neįdirbamajai	neįdirbamosioms	-	-
gal.	neįdirbamąjį	neįdirbamuosius	neįdirbamąją	neįdirbamąsias	-	-
įnag.	neįdirbamuoju	neįdirbamaisiais	neįdirbamąja	neįdirbamosiomis	-	-
viet.	neįdirbamajame	neįdirbamuosiuose	neįdirbamojoje	neįdirbamosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neįdirbamas, mot. g. neįdirbama.
• Skiemenys: ne-į-dir-ba-mu

neįdirbamu

1. tas, kurį neįdirba

Etimologija

<= neįdirbti, neįdirba, neįdirbo <= ne- + įdirbti, įdirba, įdirbo <= į- + dirbti, dirba, dirbo

---