neįdirbančiajam

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neįdirbančiajam (es. l. veik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. naud.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neįdirbantis, mot. g. neįdirbanti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neįdirbąs, neįdirbantis	neįdirbą, neįdirbantys	neįdirbanti	neįdirbančios	-	neįdirbą
kilm.	neįdirbančio	neįdirbančių	neįdirbančios	neįdirbančių	-	-
naud.	neįdirbančiam	neįdirbantiems, neįdirbantiem	neįdirbančiai	neįdirbančioms, neįdirbančiom	-	-
gal.	neįdirbantį	neįdirbančius	neįdirbančią	neįdirbančias	-	-
įnag.	neįdirbančiu	neįdirbančiais	neįdirbančia	neįdirbančiomis	-	-
viet.	neįdirbančiame, neįdirbančiam	neįdirbančiuose, neįdirbančiuos	neįdirbančioje, neįdirbančioj	neįdirbančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neįdirbantysis	neįdirbantieji	neįdirbančioji	neįdirbančiosios	-	-
kilm.	neįdirbančiojo	neįdirbančiųjų	neįdirbančiosios	neįdirbančiųjų	-	-
naud.	neįdirbančiajam	neįdirbantiesiems	neįdirbančiajai	neįdirbančiosioms	-	-
gal.	neįdirbantįjį	neįdirbančiuosius	neįdirbančiąją	neįdirbančiąsias	-	-
įnag.	neįdirbančiuoju	neįdirbančiaisiais	neįdirbančiąja	neįdirbančiosiomis	-	-
viet.	neįdirbančiajame	neįdirbančiuosiuose	neįdirbančiojoje	neįdirbančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neįdirbantis, mot. g. neįdirbanti.
• Skiemenys: ne-į-dir-ban-čia-jam

neįdirbančiajam

1. tas, kuris neįdirba

Etimologija

<= neįdirbti, neįdirba, neįdirbo <= ne- + įdirbti, įdirba, įdirbo <= į- + dirbti, dirba, dirbo

---