neįdirbsimo

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neįdirbsimo (būs. l. neveik. dlv., vyr. g. vns. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neįdirbsimas, mot. g. neįdirbsima
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neįdirbsimas	neįdirbsimi	neįdirbsima	neįdirbsimos	neįdirbsima	-
kilm.	neįdirbsimo	neįdirbsimų	neįdirbsimos	neįdirbsimų	-	-
naud.	neįdirbsimam	neįdirbsimiems	neįdirbsimai	neįdirbsimoms	-	-
gal.	neįdirbsimą	neįdirbsimus	neįdirbsimą	neįdirbsimas	-	-
įnag.	neįdirbsimu	neįdirbsimais	neįdirbsima	neįdirbsimomis	-	-
viet.	neįdirbsimame	neįdirbsimuose	neįdirbsimoje	neįdirbsimose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neįdirbsimasis	neįdirbsimieji	neįdirbsimoji	neįdirbsimosios	-	-
kilm.	neįdirbsimojo	neįdirbsimųjų	neįdirbsimosios	neįdirbsimųjų	-	-
naud.	neįdirbsimajam	neįdirbsimiesiems	neįdirbsimajai	neįdirbsimosioms	-	-
gal.	neįdirbsimąjį	neįdirbsimuosius	neįdirbsimąją	neįdirbsimąsias	-	-
įnag.	neįdirbsimuoju	neįdirbsimaisiais	neįdirbsimąja	neįdirbsimosiomis	-	-
viet.	neįdirbsimajame	neįdirbsimuosiuose	neįdirbsimojoje	neįdirbsimosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neįdirbsimas, mot. g. neįdirbsima.
• Skiemenys: ne-į-dirb-si-mo

neįdirbsimo

1. tas, kurį neįdirbs

Etimologija

<= neįdirbti, neįdirba, neįdirbo <= ne- + įdirbti, įdirba, įdirbo <= į- + dirbti, dirba, dirbo

---