neįdirbusius

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neįdirbusius (būt. k. l. veik. dlv., vyr. g. dgs. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neįdirbęs, mot. g. neįdirbusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neįdirbęs	neįdirbę	neįdirbusi, neįdirbus	neįdirbusios	-	neįdirbę
kilm.	neįdirbusio	neįdirbusių	neįdirbusios	neįdirbusių	-	-
naud.	neįdirbusiam	neįdirbusiems	neįdirbusiai	neįdirbusioms	-	-
gal.	neįdirbusį	neįdirbusius	neįdirbusią	neįdirbusias	-	-
įnag.	neįdirbusiu	neįdirbusiais	neįdirbusia	neįdirbusiomis	-	-
viet.	neįdirbusiame	neįdirbusiuose	neįdirbusioje	neįdirbusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neįdirbusysis	neįdirbusieji	neįdirbusioji	neįdirbusiosios	-	-
kilm.	neįdirbusiojo	neįdirbusiųjų	neįdirbusiosios	neįdirbusiųjų	-	-
naud.	neįdirbusiajam	neįdirbusiesiems	neįdirbusiajai	neįdirbusiosioms	-	-
gal.	neįdirbusįjį	neįdirbusiuosius	neįdirbusiąją	neįdirbusiąsias	-	-
įnag.	neįdirbusiuoju	neįdirbusiaisiais	neįdirbusiąja	neįdirbusiosiomis	-	-
viet.	neįdirbusiajame	neįdirbusiuosiuose	neįdirbusiojoje	neįdirbusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neįdirbęs, mot. g. neįdirbusi.
• Skiemenys: ne-į-dir-bu-sius

neįdirbusius

1. tas, kuris neįdirbo

Etimologija

<= neįdirbti, neįdirba, neįdirbo <= ne- + įdirbti, įdirba, įdirbo <= į- + dirbti, dirba, dirbo

---