neįkiltinąją

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neįkiltinąją (reik. dlv., įvard. f. mot. g. vns. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neįkiltinas, mot. g. neįkiltina
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neįkiltinas	neįkiltini	neįkiltina	neįkiltinos	neįkiltina	-
kilm.	neįkiltino	neįkiltinų	neįkiltinos	neįkiltinų	-	-
naud.	neįkiltinam	neįkiltiniems	neįkiltinai	neįkiltinoms	-	-
gal.	neįkiltiną	neįkiltinus	neįkiltiną	neįkiltinas	-	-
įnag.	neįkiltinu	neįkiltinais	neįkiltina	neįkiltinomis	-	-
viet.	neįkiltiname	neįkiltinuose	neįkiltinoje	neįkiltinose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neįkiltinasis	neįkiltinieji	neįkiltinoji	neįkiltinosios	-	-
kilm.	neįkiltinojo	neįkiltinųjų	neįkiltinosios	neįkiltinųjų	-	-
naud.	neįkiltinajam	neįkiltiniesiems	neįkiltinajai	neįkiltinosioms	-	-
gal.	neįkiltinąjį	neįkiltinuosius	neįkiltinąją	neįkiltinąsias	-	-
įnag.	neįkiltinuoju	neįkiltinaisiais	neįkiltinąja	neįkiltinosiomis	-	-
viet.	neįkiltinajame	neįkiltinuosiuose	neįkiltinojoje	neįkiltinosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neįkiltinas, mot. g. neįkiltina.
• Skiemenys: ne-į-kil-ti-ną-ją

neįkiltinąją

1. ta, dėl kurios reikia neįkilti

Etimologija

<= neįkilti, neįkyla, neįkilo <= ne- + įkilti, įkyla, įkilo <= į- + kilti, kyla, kilo

---