neįkilusį

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neįkilusį (būt. k. l. veik. dlv., vyr. g. vns. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neįkilęs, mot. g. neįkilusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neįkilęs	neįkilę	neįkilusi, neįkilus	neįkilusios	-	neįkilę
kilm.	neįkilusio	neįkilusių	neįkilusios	neįkilusių	-	-
naud.	neįkilusiam	neįkilusiems	neįkilusiai	neįkilusioms	-	-
gal.	neįkilusį	neįkilusius	neįkilusią	neįkilusias	-	-
įnag.	neįkilusiu	neįkilusiais	neįkilusia	neįkilusiomis	-	-
viet.	neįkilusiame	neįkilusiuose	neįkilusioje	neįkilusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neįkilusysis	neįkilusieji	neįkilusioji	neįkilusiosios	-	-
kilm.	neįkilusiojo	neįkilusiųjų	neįkilusiosios	neįkilusiųjų	-	-
naud.	neįkilusiajam	neįkilusiesiems	neįkilusiajai	neįkilusiosioms	-	-
gal.	neįkilusįjį	neįkilusiuosius	neįkilusiąją	neįkilusiąsias	-	-
įnag.	neįkilusiuoju	neįkilusiaisiais	neįkilusiąja	neįkilusiosiomis	-	-
viet.	neįkilusiajame	neįkilusiuosiuose	neįkilusiojoje	neįkilusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neįkilęs, mot. g. neįkilusi.
• Skiemenys: ne-į-ki-lu-sį

neįkilusį

1. tas, kuris neįkilo

Etimologija

<= neįkilti, neįkyla, neįkilo <= ne- + įkilti, įkyla, įkilo <= į- + kilti, kyla, kilo

---