neįmąstydavus

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neįmąstydavus (būt. d. l. veik. dlv., mot. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neįmąstydavęs, mot. g. neįmąstydavusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neįmąstydavęs	neįmąstydavę	neįmąstydavusi, neįmąstydavus	neįmąstydavusios	-	neįmąstydavę
kilm.	neįmąstydavusio	neįmąstydavusių	neįmąstydavusios	neįmąstydavusių	-	-
naud.	neįmąstydavusiam	neįmąstydavusiems	neįmąstydavusiai	neįmąstydavusioms	-	-
gal.	neįmąstydavusį	neįmąstydavusius	neįmąstydavusią	neįmąstydavusias	-	-
įnag.	neįmąstydavusiu	neįmąstydavusiais	neįmąstydavusia	neįmąstydavusiomis	-	-
viet.	neįmąstydavusiame	neįmąstydavusiuose	neįmąstydavusioje	neįmąstydavusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neįmąstydavusysis	neįmąstydavusieji	neįmąstydavusioji	neįmąstydavusiosios	-	-
kilm.	neįmąstydavusiojo	neįmąstydavusiųjų	neįmąstydavusiosios	neįmąstydavusiųjų	-	-
naud.	neįmąstydavusiajam	neįmąstydavusiesiems	neįmąstydavusiajai	neįmąstydavusiosioms	-	-
gal.	neįmąstydavusįjį	neįmąstydavusiuosius	neįmąstydavusiąją	neįmąstydavusiąsias	-	-
įnag.	neįmąstydavusiuoju	neįmąstydavusiaisiais	neįmąstydavusiąja	neįmąstydavusiosiomis	-	-
viet.	neįmąstydavusiajame	neįmąstydavusiuosiuose	neįmąstydavusiojoje	neįmąstydavusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neįmąstydavęs, mot. g. neįmąstydavusi.
• Skiemenys: ne-į-mąs-ty-da-vus

neįmąstydavus (sen.) (nevart.)

1. ta, kuri neįmąstydavo

Etimologija

<= neįmąstyti, neįmąsto, neįmąstė <= ne- + įmąstyti, įmąsto, įmąstė <= į- + mąstyti, mąsto, mąstė

Vertimai

  neįmąstydavus: bendrai

---

Padalyvis

neįmąstydavus (padalyvis, būtasis dažninis laikas)

Padalyvis
Pagrindinė forma: neįmąstant
Esamasis laikas	Būtasis kartinis laikas	Būtasis dažninis laikas	Būsimasis laikas
neįmąstant	neįmąsčius	neįmąstydavus	neįmąstysiant

• Skiemenys: ne-į-mąs-ty-da-vus

neįmąstydavus (sen.) (nevart.)

1. susijęs su veiksmu neįmąstyti, neįmąsto, neįmąstė <= ne- + įmąstyti, įmąsto, įmąstė <= į- + mąstyti, mąsto, mąstė

Etimologija

<= neįmąstyti, neįmąsto, neįmąstė <= ne- + įmąstyti, įmąsto, įmąstė <= į- + mąstyti, mąsto, mąstė

Vertimai

  neįmąstydavus: bendrai

---