neįmąstė

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

neįmąstė (neig. vks., pagr. f., ties. nuos., būt. k. l., vns., 3 asm., ties. nuos., būt. k. l., dgs., 3 asm.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: neįmąstyti, neįmąsto, neįmąstė
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	neįmąstau	neįmąsčiau	neįmąstydavau	neįmąstysiu
tu	neįmąstai	neįmąstei	neįmąstydavai	neįmąstysi
jis, ji	neįmąsto	neįmąstė	neįmąstydavo	neįmąstys
mes	neįmąstome, neįmąstom	neįmąstėme, neįmąstėm	neįmąstydavome, neįmąstydavom	neįmąstysime, neįmąstysim
jūs	neįmąstote, neįmąstot	neįmąstėte, neįmąstėt	neįmąstydavote, neįmąstydavot	neįmąstysite, neįmąstysit
jie, jos	neįmąsto	neįmąstė	neįmąstydavo	neįmąstys
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	neįmąstyčiau		neįmąstytumėme, neįmąstytumėm, neįmąstytume
2 asm.	neįmąstytumei, neįmąstytum		neįmąstytumėte, neįmąstytumėt
3 asm.	neįmąstytų		neįmąstytų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		neįmąstykime, neįmąstykim
2 asm.	neįmąstyki, neįmąstyk		neįmąstykite, neįmąstykit
3 asm.	teneįmąsto, teneįmąstai		teneįmąsto, teneįmąstai

• žr. pagr. f. neįmąstyti, neįmąsto, neįmąstė

• taip pat žr. es. l. veik. dlv.: neįmąstąs, neįmąstantis, neįmąstanti.
• taip pat žr. būt. k. l. veik. dlv.: neįmąstęs, neįmąsčiusi.
• taip pat žr. būt. d. l. veik. dlv.: neįmąstydavęs, neįmąstydavusi.
• taip pat žr. būs. l. veik. dlv.: neįmąstysiąs, neįmąstysiantis, neįmąstysianti.
• taip pat žr. es. l. neveik. dlv.: neįmąstomas, neįmąstoma.
• taip pat žr. būt. l. neveik. dlv.: neįmąstytas, neįmąstyta.
• taip pat žr. būs. l. neveik. dlv.: neįmąstysimas, neįmąstysima.
• taip pat žr. reik. dlv.: neįmąstytinas, neįmąstytina.
• taip pat žr. pdlv.: neįmąstant, neįmąsčius, neįmąstydavus, neįmąstysiant.
• taip pat žr. psdlv.: neįmąstydamas, neįmąstydama.
• taip pat žr. bdn.: neįmąstyte, neįmąstytinai.
• Skiemenys: ne-į-mąs-tė

neįmąstė (sen.) (nevart.)

Etimologija

<= ne- + įmąstyti, įmąsto, įmąstė <= į- + mąstyti, mąsto, mąstė

Vertimai

  neįmąstė: bendrai

---