neįmąstytojas

 Lietuvių kalba

Daiktavardis

neįmąstytojas (dkt., vyr. g., pagr. f., vns. vard.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: neįmąstytojas
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neįmąstytojas	neįmąstytojai
kilm.	neįmąstytojo	neįmąstytojų
naud.	neįmąstytojui	neįmąstytojams
gal.	neįmąstytoją	neįmąstytojus
įnag.	neįmąstytoju	neįmąstytojais
viet.	neįmąstytojuje	neįmąstytojuose
šauksm.	neįmąstytojau	neįmąstytojai

• Skiemenys: ne-į-mąs-ty-to-jas
• Taip pat žr. pagr. f. mot. g. neįmąstytoja.

neįmąstytojas (sen.) (nevart.)

1. tas, kuris neįmąsto

Etimologija

<= neįmąstyti, neįmąsto, neįmąstė <= ne- + įmąstyti, įmąsto, įmąstė <= į- + mąstyti, mąsto, mąstė

Vertimai

  neįmąstytojas: bendrai

---

Daiktavardis

neįmąstytojas (dkt., mot. g., dgs. gal.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: neįmąstytoja
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neįmąstytoja	neįmąstytojos
kilm.	neįmąstytojos	neįmąstytojų
naud.	neįmąstytojai	neįmąstytojoms
gal.	neįmąstytoją	neįmąstytojas
įnag.	neįmąstytoja	neįmąstytojomis
viet.	neįmąstytojoje	neįmąstytojose
šauksm.	neįmąstytoja	neįmąstytojos

• Skiemenys: ne-į-mąs-ty-to-jas
• žr. pagr. f. neįmąstytoja
• Taip pat žr. pagr. f. vyr. g. neįmąstytojas.

neįmąstytojas (sen.) (nevart.)

1. ta, kuri neįmąsto

Etimologija

<= neįmąstyti, neįmąsto, neįmąstė <= ne- + įmąstyti, įmąsto, įmąstė <= į- + mąstyti, mąsto, mąstė

---